Ligos, iššaukiančios į cistitą panašius simptomus ​

Nors bakterinis cistitas yra dažniausia tokių šlapimo simptomų, kaip deginimas, dažnas šlapinimasis, skausmingas šlapinimasis, skausmas papilvėje ir pan., priežastis, tačiau svarbu nepamiršti, kad šiuos simptomus gali sukelti ir kitos ligos. Čia pateikiamas trumpas tokių ligų sąrašas.

Kandidozė

Vaginalinė kandidozė (pienligė) yra grybelinė infekcija, dažniausiai sukeliama Candida albicans šeimos grybelio.

Dažniausiai minimi tokie simptomai, kaip makšties ar vulvos dirginimas/deginimas, intensyvus niežėjimas bei tirštos, į varškę panašios, baltos išskyros.

Tačiau ne visoms moterims ši infekcija pasireiškia vienodai: didelė dalis moterų net nesusiduria su "tipiniais" niežėjimo ar "varškės" išskyrų simptomais. Neretai ši infekcija pasireiškia tiesiog skausmingu ar dažnu šlapinimusi, deginimo pojūčiu šlaplėje ar ant vulvos.

Dėl šios priežasties galimas netinkamas ligos diagnozavimas ir gydymo paskyrimas. Diagnozę apsunkina ir tai, kad daugelis laboratorijų tiria tik dėl Candida albicans grybelinės infekcijos, tačiau vis dažniau pasitaiko, kad infekcija yra sukeliama kitos rūšies grybelių, pvz.: Candida Glabrata, Candida Krusei, Candida Parapsilosis ir pan.

Candida Glabrata grybelio rūšis yra antra pagal kandidozės atvejų dažnumą ir šis skaičius sparčiai auga. Candida glabrata yra atspari daugeliui "azole" rūšies antigrybeliniams vaistams, todėl tokias infekcijas yra ypatingai sunku gydyti. Miconazole, Amphotericin B ar Flucytosine vaistai bei boro rūgštis šiuo metu yra veiksmingiausi žinomi būdai prieš šį grybelį.

Grybelinių infekcijų diagnozę apsunkina ir tai, kad grybeliai taip pat gali formuoti biofilmus (bioplėveles), sverbtis gilyn į audinio ląsteles ir taip išvengti vaistų poveikio. Tokias infekcijas yra sunkiau aptikti testais.

Čia labai svarbu paminėti, kad Candida grybelis (ypač Candida Glabrata) gali daugintis šlapimo pūslėje ir, peraugdamas, sukelti grybelinės kilmės šlapimo takų uždegimą. Tokias infekcijas sunku aptikti, ir neretai tokie pacientai yra tiesiog gydomi antibiotikais, kas tik dar labiau apsunkina situaciją.

Hormonų disbalansas

Estrogenas yra vienas pagrindinių moteriškų hormonų, atsakingas už daugybę organizmo funkcijų, įskaitant makšties gleivinės, šlapimo takų ir šlapimo pūslės sveikatą. Šis hormonas palaiko gleivinės elastingumą, drėgmę, rūgštingumą ir natūralią apsauginę mikroflorą, kuri neleidžia daugintis kenksmingoms bakterijoms.

Kai estrogeno kiekis sumažėja, gleivinė tampa plonesnė, sausesnė ir mažiau atspari infekcijoms. Dėl to bakterijoms yra daug lengviau patekti į šlapimo takus ir sukelti uždegimą.

Menopauzės metu moters organizme natūraliai sumažėja estrogeno gamyba, o po menopauzės organizmas estrogeno pats jau nepasigamina. Tai yra vienas pagrindinių veiksnių, kodėl vyresnio amžiaus moterys dažniau kenčia nuo pasikartojančių šlapimo takų infekcijų

Estrogeno kiekis gali sumažėti ir jaunoms moterims, pvz.: po gimdymo, maitinant krūtimi, staiga numetus daug svorio, turint policistinių kiaušidžių sindromą, naudojant tam tikras kontraceptines priemones ir pan.

Žemo estrogeno lygio urogenitaliniuose organuose simptomai:

• Dažnos šlapimo takų ar makšties infekcijos

• Dažnas poreikis šlapintis ar šlapimo nelaikymas

• Niežėjimas ar deginimas makšties srityje

• Makšties sausumas

• Skausmas ar diskomfortas lytinių santykių metu

• Makšties audinių plonumas ir mažas elastingumas (lengvai įplyšta)

Apie estrogeno vaidmenį šlapimo takų infekcijose daugiau skaitykite čia.

Bakterinė vaginozė

Bakterinė vaginozė (BV) yra viena dažniausių moteris paliečiančių ligų. Ji atsiranda sutrikus bakterijų pusiausvyrai makštyje, kai sumažėja gerųjų laktobakterijų (Lactobacillus) skaičius ir dominuoti pradeda patogeninės bakterijos. Ji nėra laikoma "infekcija" bet labiau suprantama kaip makšties mikrobiotos disbalansas. Dažniausiai bakterinę vaginozę iššaukia Gardnerella vaginalis bakterija, bet BV gali sukelti ir tokių bakterijų, kaip Prevotella bivia ir Mycoplasma hominis. Deja, dažniausiai gydytojai, atlikdami tyrimus, patikrina tik dėl Gardnerella vaginalis sukeltos BV, nepagalvodami apie kitus ligos sukelėjus.

Dėl šio disbalanso gali varginti skausmingas ir padažnėjęs šlapinimasis, išorinių lyties organų niežulys ar deginimas, o su Gardnerella vaginalis labai dažnai pasireiškia ir žalsvos ar pilkšvos išskyros ar nemalonus žuvies kvapas.

Įdomu tai, kad naujausi tyrimai rodo, kad Gardnerella vaginalis, patekusi iš makšties į šlapimo pūslę, sugeba pažeisti paviršiaus ląsteles ir paskatinti E.coli bakterijos dauginimąsi, ko pasekoje iššaukiama šlapimo pūslės infekcija.

Svarbu paminėti, kad Gardnerella vaginalis taip pat gali sukurti biofilmų bendruomenes, dėl ko ligą tampa sunkiau gydyti ir ji gali vis atsinaujinti.

Aerobinis vaginitas

Aerobinis vaginitas (AV) yra dar labai nesuprasta liga, kuri pirmą kartą mokslinėje literatūroje buvo sistemiškai aprašyta tik 2002 m. profesoriaus Gilbert Donders. Dauguma gydytoju neturi pakankamai žinių gydant šią ligą, neretai taiko BV gydymo protokolą, kuris nėra tinkamas. Situaciją apsunkina ir tai, kad ši liga dažniausiai nėra aptinkama standartiniais testais, kuriais siekiama patikrinti tik BV, Kandidozę ir LPL.

Kaip ir BV, AV atsiranda tuomet, kai pasikeičia makšties mikrobiotos balansas: ženkliai sumažėja laktobakterijų (arba jos visai išnyksta) ir dominuoti pradeda aerobinės (augančios deguonyje) arba fakultatyvinės anaerobinės (augančios tiek deguonyje, tiek be jo) bakterijos, kurios dažniausiai yra aptinkamos žarnyne: E.coli, Enterococcus faecalis, Staphylococcus aureus, B grupės Streptococcus etc.

Priešingai nei BV, AV infekcija gali iššaukti rimtą uždegimą, kuris būna ypatingai skausmingas: gali būti pažeisti makšties/vulvos audiniai, sukelta makšties atrofija, negydoma infekcija gali plisti ir į kitus organus (pvz: šlapimo pūslę) ar net sukelti dubens uždegiminę ligą ar nevaisingumą. Jeigu infekcija yra tik pradinėje stadijoje, simptomai gali būti minimalūs: vulvos/šlaplės perštėjimas, skausmingas šlapinimasis, dažnas šlapinimasis, deginimas, diskomfortas. Pačios makšties gali ir neskaudėti, todėl lengva šią ligą sumaišyti su cistitu. Apie 5-13 % moterų yra besimptomės, tačiau AV gali iššaukti pasikartojančius cistitus.

Žemiau pateikiami klasikiniai AV simptomai:

• Makšties ir (arba) vulvos uždegimas

• Paraudimas

• Niežulys

• Skausmas

• Erozija, opos, audinių atrofija

• Pakitęs makšties kvapas (supuvęs kvapas)

• Deginimas

• Patinimas

• Skausmingi lytiniai santykiai (dispareunija)

• Gelsvos/žalsvos išskyros

• Storos, lipnios ar dirginančios išskyros

• Makšties pH 4,5 ar daugiau

Išsamiau apie aerobinį vaginitą skaitykite čia.

Mikoplazma ir Ureaplazma

Mycoplasma genitalium, Mycoplasma hominis, Ureaplasma urealyticum ir Ureapasma parvum yra vienos mažiausių bakterijų, aptinkamų šlapimo takų ar lytiniuose organuose. Dėl jų mažo dydžio ir ganėtinai lėto dauginimosi, šias bakterijas yra sunku aptikti, todėl tam pasitelkiamas DNR (PGR) testas.

Daugeliui moterų šios bakterijos nekelia simptomų, tačiau nusilpus organizmui, jos gali peraugti ir sukelti nemalonius, skausmingus simptomus ir kartais labai rimtas pasekmes.

Šios bakterijos pasižymi skausmu šlaplėje, pūslėje, papilvėje, makštyje, skausmingu šlapinimusi, deginimo pojūčiu ir pan.

Ureaplasma Urealyticum/parvum gali iššaukti šlapimo takų infekcijas bei bakterinę vaginozę. Mycoplasma hominis taip pat yra žinoma kaip viena iš bakterinės vaginozės rūšių. Tuo tarpu Mycoplasma genitalium šiuo metu yra priskiriama prie lytiniu keliu plintančių ligų sąrašo.

Daugiau apie Ureaplazmas ir Mikoplazmas skaitykite čia.

Citolitinė vaginozė

Citolitinę vaginozę (CV) sukelia per didelis gerųjų laktobakterijų (Lactobacillus) skaičius makštyje. Laktobakterijos yra labai svarbios moters sveikatai, nes palaiko žemą makšties pH bei gamina vandenilio peroksidą. Visa tai neleidžia blogosioms bakterijoms peraugti makštyje ir užkerta kelią infekcijoms.

Tačiau kai kuriais atvejais gerųjų bakterijų gali užaugti per daug. Dažniausiai tokį disbalansą iššaukia Lactobacillus crispatus laktobakterija, kuri yra labai svarbi apsauginė bakterija, tačiau peraugusi, gali ardyti makšties epitelio ląsteles bei taip iššaukti nemalonius simptomus.

Šio disbalanso simptomai yra beveik identiški makšties grybelio simptomams, kurie taip pat gali pasireikšti gausiomis baltomis išskyromis, skausmingu bei dažnu šlapinimusi, vulvos/šlaplės deginimu, niežėjimu, dažnu noru šlapintis, skausmu papilvėje, skausmingais lytiniais santykiais ir pan. Daugelis šių simptomų yra panašūs ir į šlapimo takų infekcijos simptomus, todėl neretai užtrunka, kol pacientas yra tinkamai diagnozuojamas.

Daugiau apie citolitinę vaginozę skaitykite čia.

Lytiškai plintančios ligos (LPL)

Chlamidiozė:

Tai lytiniu keliu plintanti liga, kurią sukelia bakterija Chlamydia trachomatis. Sergant šia liga gali skaudėti pilvo apačią, skaudėti ar deginti šlapinantis arba lytinių santykių metu.

Gonorėja:

Tai lytiniu keliu plintanti liga, kurią sukelia bakterija Neisseria gonorrhoeae. Kai kurie šios ligos simptomai būna labai panašūs į šlapimo pūslės uždegimą (skausmas pilvo apačioje, deginimas šlapinantis, skausmas lytinių santykių metu ir pan.).

Trichomonozė:

Tai lytiniu keliu plintanti liga, kurią sukelia vienaląstis žiuželinis pirmuonis - trichomona. Kai kurie ligos simptomai labai panašūs į šlapimo takų infekciją: išorinių lytinių organų sudirgimas, niežulys, deginimas, skausmingas šlapinimasis.

Šlaplės divertikulas

Tai yra reta liga, atsiradanti kuomet palei šlaplę susiformuoja papildoma kišenėlė ar maišelis, kuris nuolat prisipildo šlapimu. Ši liga dažniausiai paveikia moteris. Pacientai gali skųstis šlaplės ar pūslės skausmu, dažnu šlapinimusi, silpna šlapimo srove, gali būti aptinkama kraujo šlapime. Ši liga dažniausiai aptinkama tik magnetinio rezonanso tomografijos metodu.

Skeno liaukų uždegimas

Skenos liaukos yra moters lytinės liaukos, išsidėsčiusios iš abiejų šlaplės pusių. Šios liaukos dar kartais pavadinamos "moters prostata". Skeno liaukos gamina skystį, kuris užtikrina šlaplės lubrikaciją ir galimai apsaugo nuo šlapimo takų infekcijų. Bakterija gali patekti į vieną iš šių liaukų ir sukelti infekciją, vadinamą skenitu, ko pasekoje gali susifomuoti cistas ar pūlinys (abscesas), kuriuos galima aptikti magnetinio rezonanso tomografijos būdu.

Negydant šios infekcijos, nuo absceso spaudimo audinys gali plyšti, atskiriant skeno liauką nuo šlaplės ir taip sukeliant šlaplės divertikulą. Kaip minėjome, šlaplės divertikulas yra kišenėlė, kuri išsivysto bet kurioje šlaplės dalyje ir nuolat prisipildo šlapimu. Tik šiuo atveju kišenėlė yra pati skeno liauka. Taip pat pūliai gali sukietėti ir tapti cista.

Pacientai su skeno liaukos infekcija gali skųstis šlaplės ar pūslės skausmu, skausmingu šlapinimusi, dažnu šlapinimusi, silpna šlapimo srove ir pan.

Endometriozė

Endometriozė yra lėtinė ir dažnai skausminga ginekologinė būklė, kuri yra susijusi su gimdos gleivinės augimu už gimdos ribų, pvz., ant kiaušidžių, ant pūslės ar kitų organų dubens srityje ir net už jo ribų. Šis audinys gali iššaukti lėtinį uždegimą, sukelti randus ir organų suaugimą. Visa tai gali pasireikšti tokiais simptomais, kaip pilvo skausmas, pilvo pūtimas, skausmingos menstruacijos, gausus menstruacinis kraujavimas, skausmingas lytinis aktas, skausmingas šlapinimasis, dažnas šlapinimasis, nevaisingumas ir pan. Nors ši būklė nėra pagydoma, ją galima valdyti simptomų malšinimo ir chirurginio gydymo būdais.

Vienintelis būdas, kuriuo galima tinkamai aptikti endometriozę yra laparoskopijos būdu.

Nukritęs estrogeno lygis yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kodėl vyresnio amžiaus moterys kenčia nuo pasikartojančių ŠTI.

Pav.: kaip makšties grybelio infekcija matoma mikroskopu.

Pav.: kaip bakterinė vaginozė matoma mikroskopu.

Pav.: kaip aerobinis vaginitas matomas mikroskopu.