Citolitinė vaginozė

Kas yra Citolitinė vaginozė ir Laktobacilozė? Kaip jas diagnozuoti ir gydyti?

Sveikai makšties mikrobiotai būdingas laktobakterijų (Lactobacillus) dominavimas. Šios bakterijos, gamindamos pieno rūgštį, palaiko rūgščią aplinką, nepalankią patogeninių bakterijų dauginimuisi bei išskiria antimikrobines medžiagas, kaip pvz.: vandenilio peroksidą. Jų dominavimas užtikrina makšties balansą ir apsaugo nuo infekcijų.

Dažniausiai makštyje aptinkamos L. crispatus, L. gasseri ir L. jensenii laktobakterijos. Taip pat dažnai sutinkama ir L. iners laktobakterija, tačiau, priešingai nei kitos laktobakterijos, ji nėra laikoma apsaugine bakterija ir dažnai pranašauja apie neigiamus makšties mikrobiotos pokyčius.

Deja, kartais nutinka ir taip, kad laktobakterijų prisidaugina per daug ir to pasekoje gali išsivystyti dvi „ligos“ – citolitinė vaginozė (CV) bei laktobacilozė (VL).

Citolitinė vaginozė (CV)

Citolitinę vaginozę (CV) sukelia per didelis gerųjų Lactobacillus bakterijų skaičius makštyje. Tai nėra infekcija, o tiesiog mikrobiotos disbalansas. CV sukeliama vienos laktobakterijų rūšies ir dažniausiai tai nutinka su L. Crispatus bakterija.

Apie šią ligą daugelis gydytojų net nėra girdėję ir dėl panašių simptomų ją dažnai maišo su grybeliu. Kai laktobakterijų yra per daug, prasideda per didelė laktato (pieno rūgšties) ir vandenilio peroksido gamyba makšyje. Padidėjęs rūgštingumas gali pažeisti makšties epitelį (gleivinę) ir jį ardyti. Dėl to atsiranda ne tik deginimo, griaužimo, niežėjimo simptomai bet gali pasireikšti ir tirštos baltos išskyros (būtent šiose išskyrose yra daug nuardytos makšties gleivinės ląstelių). Ilgainiui gali būti pažeistos net nervų galūnėlės. Visi šie požymiai yra panašūs į grybelį, dėl to dažnai uždelsiama suteikiant tinkamą gydymą.

Galimi simptomai:

· Gausesnės išskyros (išskyros gali būti balsvos, kartais tirštos, panašios į varškę arba skystos ir vandeningos)

· Vulvos/makšties/šlaplės deginimas

· Vulvos/makšties niežėjimas

· Vulva gali būti paraudusi, patinusi

· Skausmingas, dažnas šlapinimasis

· Skausmas papilvėje

· Skausmingi lytiniai santykiai

· Simptomai pablogėja antroje ciklo pūsėje (liutealinėje fazėje), ypač prieš mėnesines

· pH normalus (3.5 - 4.5).

CV nebūtinai pasireiškia visais šiais simptomais. Kiekvienas atvejis yra individualus.

Kodėl laktobakterijos perauga?

Kol kas tiksliai nėra žinoma, kodėl organizmas pradeda gaminti per didelį laktobakterijų kiekį makštyje, tačiau minimi keli faktoriai, galintys iššaukti šį disbalansą:

· Hormonų disbalansas (kai per daug estrogeno)

· Ilgo laikotarpio probiotikų bei probiotikais prisotinto maisto vartojimas

· Ilgo laikotarpio antibiotikų ar antigrybelinių vaistų naudojimas (pvz. gydant Ureaplasmą)

· Lėtinis grybelis (organizmas, bandydamas išstumti grybelį, gali pradėti gaminti per daug laktobakterijų).

Kaip diagnozuoti?

1. Dažniausiai šis mikrobiotos disbalansas yra diagnozuojamas mikroskopo pagalba. Gydytojas turi atkreipti dėmesį į žemiau išvardintus faktorius:

Į ką atkreipiamas dėmesys?

· Makšties išskyrų pH 3.5 – 4.5.

· Mikroskopu matoma daug laktobakterijų (normalus laktobakterijų skaičius turėtų būti: maždaug penkios laktobakterijos dešimčiai plokščiojo epitelio ląstelių).

· Matoma daug epitelio ląstelių.

· Dažnai matomos suardytų ląstelių liekanos, pliki epitelio ląstelių branduoliai.

· Nėra aptinkama trichomonų, grybelių ar Gardnerellos (BV). Nors laktobakterijomis aplipusios epitelio ląstelės gali būti sumaišytos su BV.

· Leukocitų nėra arba jų nėra daug.

2. Kitas būdas, kuriuo galima aptikti CV yra makšties NGS mikrobiotos testas. Šis testas atliekamas naudojant kitos kartos sekvenavimo DNR technologijas, todėl jis tiksliai gali nurodyti kiek ir kokios rūšies bakterijų yra jūsų makštyje. Šiuo metu Lietuvoje šį testą atlieka tik Synlab laboratorija, tačiau kaina yra daug brangesnė, nei užsienio laboratorijų, todėl dauguma moterų mėginius siunčia tiesiai į JK (pvz.: "Digital Microbiology", "Screen Me" etc.) arba JAV laboratorijas (pvz.: "Juno Bio", "Microgen").

CV gydymas:

Simptominės citolitinės vaginozės gydymo tikslas – padidinti (šarminti) makšties pH, kad būtų pristabdomas laktobakterijų augimas. Viskas, kas padidina pH, pagerina CV simptomus (pvz., mėnesinės).

Siūlomi būdai:

1. Valgomoji soda (natrio bikarbonatas):

Sodos pH yra labai aukštas (pH 9), todėl gydytojai ją dažniausiai ir naudoja makšties pH šarminimui. Yra keletas būdų, kaip ją tinkamai naudoti CV gydymui:

· Sodos kapsulės. Tokias kapsules reikia pasigaminti pačiam, nes rinkoje jų nėra pirkti: įsigykite 00 dydžio želatinos ar veganiškas tuščias kapsules. Į kapsulę įpilkite 150mg sodos. Jeigu neturite specialių svarstyklių, tai 150mg yra maždaug 1/10 kapsulės (padalinkite kapsulę į 10 dalių ir soda sudarys tik vieną kapsulės dalelę). Kiekis yra labai nedidelis ir tik tiek užtenka makšties pH šarminimui. Per didelis sodos kiekis gali pažeisti makšties audinius ir sukelti nemalonius simptomus. Naudoti reikia po vieną kapsulę 2 kartus per savaitę, tęsti apie 2-3 savaites.

· Sodos vonelės. Prileiskite į vonią maždaug 5 cm šilto vandens ir ištirpinkite 2-4 valgomuosius šaukštus sodos. Tokioje vonelėje reikia pasedėti apie 15-20 minučių 2-3 kartus per dieną, kelis kartus per savaitę. Tęsti apie 2-3 savaites. Jeigu naudojate mažą „sitz“ vonelę, sodos reikės dėti tik 0.5-1 šaukštą.

· Makšties praplovimas sodos tirpalu. 1-2 valgomuosius šaukštus sodos ištirpinkite 4 puodeliuose šilto vandens. Šiuo tirpalu praplaukite makšties vidų 2 kartus per savaitę, iš viso 3 savaites. Kartais rekomenduojama antroje savaitėje padaryti pertrauką. Bet kokiu atveju, šis būdas neturėtų būti naudojamas kaip pirmas pasirinkimas, nes tokie praplovimai gali turėti ir neigiamą poveikį bei iššaukti infekciją.

2. Žvakučių, turinčių aukštą pH, naudojimas (pvz. Alcagyn).

3. Lubrikanto, turinčio aukštą pH, naudojimas (dažniausiai tokie lubrikantai naudojami bandant pastoti, pvz. Preseed).

Sveikos makšties tepinėlio vaizdas mikroskopu
Sveikos makšties tepinėlio vaizdas mikroskopu
Laktobacilozė:

Laktobacilozė yra makšties būklė, kuriai yra būdingas itin ilgų laktobakterijų būvimas makštyje.

Paprastai laktobakterijų ilgis yra nuo 5 iki 15 µm, kaip parodyta pirmame paveikslėlyje. Tuo tarpu pacientai, sergantys laktobaciloze, turi gausias, ilgas, segmentuotas laktobakterijų grandines, kurių ilgis svyruoja nuo 40 iki 75 µm, kaip pavaizduota antrame paveikslėlyje.

Simptomai:

Laktobacilozė kliniškai pasireiškia tokiais pačiais simptomai, kaip ir citolitinė vaginozė, tačiau papildomai dar minimas nuolatinis šlapumo jausmas apatiniuose.

Diagnozavimas:

Laktobacilozė aptinkama mikroskopijos metu: ilgos laktobakterijų grandinės gerai matomos mikroskopu, paprastai regos lauke yra daugiau nei 50 laktobakterijų. Paprastai nėra aptinkama suardytų ląstelių liekanų, pavienių branduolių.

Tačiau standartiškai laboratorijos netikrina dėl šio disbalanso ir pacientams reikia patiems atrasti specialistą, kuris žinotų apie šią ligą.

Gydymas:

Efektyviausias gydymas yra antibiotikais: Amoxiclav (amoxicillin-clavulanate) 500 mg tabletės kas 8 valandas, 7 dienas. Pacientams, kurie yra alergiški penicilino šeimos antibiotikams, gali būti skiriamas Doxycyclin gydymas: 100 mg kas 12 valandų, 10 dienų. Gydyti galima ir Macmiror (Nifuratel) žvakutėmis, tačiau ligos atkritimo tikimybė yra šiek tiek didesnė - 22.2%.

Gydymo trukmė ir dažnumas yra individualus, tačiau labai svarbu nepadauginti, nes per daug padidinus pH gali prasidėti bakterinė vaginozė (BV).

(1) Sveikos makšties tepinėlio vaizdas mikroskopu

(2) Laktobacilozės vaizdas mikroskopu

Naudingi šaltiniai:

© 2021. Visos teisės saugomos.