Aerobinis vaginitas

Kas yra vaginitas?

Terminas „vaginitas“ reiškia makšties uždegimą; Šis terminas labai plačiai naudojamas, kai yra kalbama apie bet kokią makšties problemą, kuri pasireiškia išskyromis, dirginimu, niežuliu ir pan., nepriklausomai ar simptomai yra sukelti infekcijos, ar ne.

Kas yra aerobinis vaginitas?

Aerobinis vaginitas (AV) yra dar labai nesuprasta liga, kuri pirmą kartą mokslinėje literatūroje buvo sistemiškai aprašyta tik 2002 m. profesoriaus Gilbert Donders.

AV atsiranda tuomet, kai pasikeičia makšties mikrobiotos balansas: ženkliai sumažėja laktobakterijų skaičius arba jos

visai išnyksta ir dominuoti pradeda aerobinės (augančios deguonyje) arba fakultatyvinės anaerobinės (augančios tiek deguonyje, tiek be jo) bakterijos, kurios dažniausiai yra aptinkamos žarnyne: E.koli, E. faecalis, Staphylococcus aureus, B grupės Streptococcus agalactiae, Klebsiella spp. ir t.t.

Vis dar nėra aišku, ar pagrindinė aerobinio vaginito priežastis yra patogeniniai organizmai, laktobakterijų trūkumas, imuninės sistemos sutrikimas ir uždegimą skatinantys citokinai, ar nepakankamas estrogenų kiekis makšties gleivinėje.

Simptomai:

Priešingai nei bakterinė vaginozė (BV), AV infekcija gali iššaukti rimtą uždegimą, kuris būna ypatingai skausmingas: gali būti pažeisti makšties/vulvos audiniai, sukelta makšties atrofija. Negydoma infekcija gali plisti ir į kitus organus (pvz: šlapimo pūslę) ar net sukelti dubens uždegiminę ligą ar nevaisingumą. Nėščioms moterims AV gali iššaukti persileidimą ar priešlaikinį gimdymą.

Jeigu infekcija yra tik pradinėje stadijoje, simptomai gali būti minimalūs: vulvos/šlaplės perštėjimas, skausmingas šlapinimasis, dažnas šlapinimasis, vulvos deginimas, diskomfortas. Pačios makšties gali ir neskaudėti, todėl lengva šią ligą sumaišyti su cistitu. Apie 5-13 % moterų yra besimptomės.

Žemiau pateikiami klasikiniai AV simptomai (žinoma, infekcija nepasireiškia visu šiuo sąrašu, nes kiekvienas atvejis yra individualus):

• Makšties ir (arba) vulvos uždegimas

• Paraudimas

• Niežulys

• Skausmas

• Erozija, opos, audinių atrofija

• Pakitęs makšties kvapas (supuvęs kvapas)

• Deginimas

• Patinimas

• Skausmingi lytiniai santykiai (dispareunija)

• Gelsvos/žalsvos išskyros

• Storos, lipnios ar dirginančios išskyros

• Makšties pH 4,5 ir aukštesnis

Kam pasireiškia aerobinis vaginitas?

AV gali paveikti bet kokio amžiaus suaugusias moteris, tiek prieš menopauzę, tiek po jos. Liga rečiau pasireiškia nėščioms moterims. Išskiriami keli rizikos faktoriai:

1. Lytinis aktyvumas: Lytiškai aktyvios moterys gali turėti didesnę riziką susirgti AV, nes lytinio akto metu ne tik sutrikdoma makšties mikrobiota, bet yra ir galimybė naujoms bakterijoms patekti į makšties aplinką.

2. Hormoniniai pokyčiai: Hormonų svyravimai, iššaukti, pavyzdžiui, menopauzės, nėštumo ar hormoninių kontraceptikų vartojimo gali pakeisti makšties florą ir padidinti jautrumą infekcijoms.

3. Imuninės sistemos būklė: Moterys su nusilpusia imunine sistema gali būti labiau linkusios į infekcijas, įskaitant AV.

4. Antibiotikų vartojimas: Antibiotikų vartojimas gali sutrikdyti normalią makšties bakterijų pusiausvyrą, galimai sukeliant aerobinių bakterijų perteklių.

5. Netinkama higiena: Nepakankama asmens higiena arba dirginančių produktų (pvz., dušų, kvapnių muilų) naudojimas gali sutrikdyti natūralią makšties floros pusiausvyrą.

6. Tam tikros ligos: Tam tikros ligos, tokios kaip diabetas, gali padidinti moterų jautrumą makšties infekcijoms.

7. Žarnyno mikrobiotos disbiozė.

Kaip diagnozuojamas aerobinis vaginitas?

Ši liga geriausiai nustatoma kombinuojant du tyrimo metodus: mikroskopiją ir naujos kartos sekvenavimo DNR testą.

Mikroskopijos būdų įvertinami keli faktoriai, kurie leidžia nustatyti AV lygį ir parinkti tinkamiausią gydymo būdą. AV lygis vertinamas balais (nuo 0 iki 10), kurie susideda iš žemiau nurodytų faktorių:

1) Įvertinamas laktobakterijų skaičius: I lygis – dominuoja laktobakterijos, nėra kitų bakterijų; IIa lygis – mišri flora, bet dominuoja laktobakterijos; IIb lygis – mišri flora, tačiau dėl padidėjusio kitų bakterijų skaičiaus, ženkliai sumažėjęs laktobakterijų skaičius; III lygis – laktobakterijų skaičius yra labai mažas arba jų nėra.

Esant sumažėjusiam laktobakterijų skaičiui, reikalinga probiotikų terapija, kad būtų atstatytas makšties balansas.

2) Leukocitų skaičius, proporcijoje su epitelio ląstelių skaičiumi. Jeigu mikroskopu aptinkama daugiau nei 20 leukocitų vienai epitelinei ląstelei, tuomet gali būti skiriamas ir steroidinis gydymas.

3) Toksiškų leukocitų proporcija (jie atpažįstami pagal jų citoplazmines granules).

4) Mikrofloros ypatybės (kokai ir lazdelės formos bakterijos). Jeigu mikroskopu matoma šių bakterijų gausa, tada į pagalbą galima pasitelkti naujos kartos sekvenavimo (NGS) testus, kurie tiksliai nurodo, kokios bakterijos dominuoja mikrofloroje ir kokių trūksta. Tai padeda parinkti antimikrobinį gydymą. Pasėlio testas gali būti naudojamas tik kaip pagalbinis įrankis bakterijos jautrumui nustatyti, bet ne AV diagnozei.

Patogeninių bakterijų skaičius sumažinamas antibiotikų arba antimikrobinių vaistų pagalba. Gydymas dažniausiai užtrunka nuo 2 savaičių iki 6 mėnesių.

5) Nesubrendusių arba parabazalinių epitelio ląstelių būvimas. Šių ląstelių būvimas nurodo audinių atrofiją, dėl ko gali būti skiriamas estrogeno kremas pažeistam audiniui atstatyti. Dažniausiai jis skiriamas jeigu mikroskopijos metu parabazalinių epitelinių ląstelių yra aptikta >10% visų epitelinių ląstelių. Parabazalinės ląstelės taip pat gali reikšti, kad audiniuose apskritai trūksta estrogeno. Estrogenas, taip pat skatina ir laktobakterijų augimą, todėl dažnai naudojamas kaip pagalbinė priemonė laktobakterijų populiacijai atkurti.

Pasėlio testas AV diagnozei nėra tinkamas. Jis naudojamas tam, kad būtų atmestos lytiškai plintančios ligos (LPL), A grupės Streptococcus infekcija, bakterinė vaginozė bei grybelis.

Kaip gydomas aerobinis vaginitas?

AV gydymas yra individualus, nes atsižvelgiama į mikroskopijos ir kitos kartos sekvenavimo testo rezultatus, kurie kiekvienam žmogui bus skirtingi.

1) Patogeninėms bakterijoms naikinti naudojami antibiotikai arba antimikrobiniai vaistai (geriami arba žvakutės). Vaistai parenkami, atsižvelgiant į tai, kokia bakterija yra dominuojanti. Galimi būdai:

• Antiseptikas (pvz., dekalinio chloridas (Donaxyl), Macmiror, Miramistin, Lomexin ir pan.).

• Antibiotikų žvakutės (pvz.: Kanamycin, Polygynax. Kai kuriais atvejais gali būti skiriamas Klindamicinas, nors svarbu paminėti, kad jis veikia ne visas AV bakterijas. Pagal užsakymą vaistinės gali pagaminti ir kitų antibiotikų žvakutes, kaip pvz. Co-amoxiclav (Augmentin)). Gydymas dažniausiai užtrunka nuo 2 savaičių iki 6 mėnesių.

• Geriami antibiotikai (pvz., amoksicilino-klavulano rūgštis (Augmentin) arba moksifloksacinas). Geriami antibiotikai turi mažesnį sėkmės rodiklį: yra didesnė tikimybė, kad infekcija nebus pašalinta arba liga greitai sugrįš, lyginant su antibiotikų žvakučių gydymu.

2) Steroidinis gydymas: Kaip jau minėjome viršuje, aptikus didelį leukocitų kiekį, gali būti paskiriamas steroidinis gydymas (pvz.: specialiai pagamintos hidrokortizono žvakutės ar putos).

3) Vietinis estrogenas – naudojamas makšties atrofijai gydyti (atstatyti pažeistus makšties audinius). Gali taip pat būti naudojamas laktobakterijų populiacijai atkurti.

4) Makšties probiotikai – naudojami atkurti laktobakterijų dominavimą. Rekomenduojamos Lactobacillus rūšys: L.crispatus, L. rhamnosus, L. reuteri, L. acidophilus, ir L. casei.

Svarbu: Metronidazolis nėra skirtas gydyti AV, šis antibiotikas yra skirtas tik BV gydymui.

Kaip aerobinis vaginitas gali įtakoti šlapimo pūslės uždegimą?

Su AV susijusios bakterijos yra taip pat susijusios ir su šlapimo takų infekcijomis (ŠTI). Kai žarnyno bakterijos, tokios kaip E.koli, E.faecalis ir pan. perauga makštyje, atsiranda rizika, kad jos per šlaplę pateks į šlapimo takus (pvz. lytinių santykių metu). Apie makšties mikrobiotą ir jos poveikį ŠTI galite skaityti čia.

Pav.: kaip AV matomas mikroskopu