Ureaplazma ir Mikoplazma

Sužinokite svarbiausius faktus apie Ureaplazmą ir Mikoplazmą, kaip atpažinti infekciją ir kokias ilgalaikes pasekmes šios bakterijos gali turėti jūsų sveikatai.

Ureaplazma ir Mikoplazma – viskas, ką reikia žinoti

Mikoplazma ir Ureaplazma yra vienos iš mažiausių bakterijų rūšių. Šios bakterijos yra randamos šlapimo ar lytiniuose takuose ir gali būti perduodamos lytinių santykių metu.

Šiuo metu žinome apie 200 Mycoplasma bakterijų rūšių, tačiau dauguma jų yra nepavojingos. Vis dėlto, žemiau išvardintos rūšys gali kelti problemų, susijusių su reprodukcine ar šlapimo takų sistema:

bakterijos
bakterijos
  • Mycoplasma genitalium

  • Mycoplasma hominis

  • Ureaplasma urealyticum

  • Ureaplasma parvum

Toliau skaitykite, norėdami sužinoti svarbiausius faktus apie ureaplazmą ir mikoplazmą, kaip atpažinti infekciją, kaip ją gydyti ir kokias ilgalaikes pasekmes šios bakterijos gali turėti jūsų sveikatai.

Kas yra Ureaplasma/Mikoplazma ir kaip jomis užsikrečiama?

Tiek Ureaplazma, tiek Mikoplazma yra bakterijos, kurios priklauso mikroorganizmų klasei, vadinamai mikoplazmomis. Šios bakterijos yra unikalios tuo, kad neturi ląstelės sienelės.

Dėl šios sienelės nebuvimo jas sunkiau gydyti antibiotikais, nes daugelis įprastų antibiotikų (pvz., penicilinas), veikia būtent pažeisdami bakterijų ląstelės sienelę.

Šios bakterijos dažniausiai yra perduodamos lytiniu būdu, tačiau gali būti perduotos ir iš motinos vaisiui arba naujagimiui.

Taip pat šios bakterijos yra gerokai mažesnės už įprastas bakterijas ir geba įsiskverbti gilyn į gleivinę ir jos ląsteles.

Ureaplazma

Ureaplazmos grupę sudaro dvi bakterijų rūšys – Ureaplasma urealyticum ir Ureaplasma parvum.

Nors Ureaplasma bakterijos gali būti perduodamos lytiniu keliu, tačiau jos nėra laikomos tradicinėmis lytiškai plintantančiomis infekcijomis (LPI). Ir nors tai nėra tipinės LPI bakterijos, vis dėlto gydytojai į Ureaplasma urealyticum žiūri labiau kaip į LPI, kadangi ji turi didesnį potencialą iššaukti infekcijos simptomus ir komplikacijas.

Tačiau svarbu paminėti, kad dažniausiai ši bakterija nekelia problemų žmonėms, turintiems stiprią imuninę sistemą ir normalią mikrobiomo pusiausvyrą, kuri neleidžia šiai bakterijai peraugti.

Tuo tarpu Ureaplasma parvum dažniau laikoma tiesiog komensaline bakterija, tai reiškia, kad ji gali gyventi žmogaus organizme (ypač apatiniuose lytiniuose takuose) nesukeldama ligos ar simptomų, ir tik retais atvejais, nusilpus organizmui, ji gali tapti pavojinga.

Ureaplazmos simptomai:

Sveiko žmogaus imuninė sistema paprastai sugeba kontroliuoti Ureaplazmos bakterijas ir neleidžia joms plisti į kitas kūno dalis. Tol, kol gyvena harmonijoje su kitomis bakterijomis, Ureaplazma dažniausiai nekelia jokių simptomų. Tačiau padidėjus Ureaplazmos bakterijų kiekiui, gali prasidėti ligos ir net kilti rimtos sveikatos komplikacijos.

Testai
Testai
Ureaplazmos simptomai moterims:

Moterims, turinčioms Ureaplazmos bakterijų, gali pasireikšti šie simptomai:

  • Skausmas arba deginimas šlapinantis

  • Dažnas šlapinimasis

  • Niežėjimas arba skausmas lytinių organų srityje

  • Deginimas ar niežėjimas šlaplėje

  • Neįprastos išskyros ar kvapas iš makšties (moterims tai gali pasireikšti vandeningomis išskyromis ir nemaloniu kvapu iš makšties)

  • Apatinės pilvo dalies ar dubens skausmas ar diskomfortas

  • Paraudimas ir uždegimas

Ureaplazmos simptomai vyrams:

Vyrams, užsikrėtusiems Ureaplazmos bakterijomis, retai pasireiškia simptomai, tačiau tam tikrais atvejais gali atsirasti šie simptomai:

  • Skausmas ar deginimo pojūtis šlapinantis

  • Išskyros iš šlaplės

Ureaplazmos sukeliamos ligos ir komplikacijos:

Ureaplasma ne tik sukelia nemalonius simptomus urogenitaliniuose organuose, bet gali sugadinti reprodukcinius organus, iššaukti kitas ligas ir komplikacijas. Aptarkime išsamiau:

1) Vaisingumo problemos

Kadangi ureaplazma aptinkama pas žmones (tiek pas moteris, tieks pas vyrus), kurie susiduria su nepaaiškinamu nevaisingumu, tai leidžia manyti, kad tarp šių reiškinių egzistuoja ryšys.

Moterims ši infekcija, kartu su kitais galimais veiksniais, gali labai apsunkinti pastojimą. Tai gali įvykti, jei bakterijos pasiekia viršutinius lytinius takus – gimdą, kiaušintakius ar kiaušides. 2020 m. atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 245 moterys, parodė, kad bet kurios iš tirtų bakterijų kolonizacija kiaušintakiuose buvo siejama su nevaisingumu, įskaitant ir Ureaplasma urealyticum. Tačiau ankstesni tyrimai nebuvo radę ryšio tarp Ureaplasma urealyticum ir moterų nevaisingumo.

Nors šiuo metu nėra aiškaus sutarimo, ar ši bakterija tikrai gali sukelti nevaisingumą, tačiau moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad poroms, turinčioms Ureaplazmos infekciją ir gydytoms antibiotikais, pastojimo tikimybė buvo didesnė nei toms, kurios antibiotikų negavo.

2) Bakterinė vaginozė (BV)

2022 m. atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 1155 reprodukcinio amžiaus moterų, buvo parodyta, kad Ureaplazma bakterijos buvimas stipriai siejamas su padidėjusiu makšties pH lygiu. Paprastai makšties pH yra žemas ir tokia rūgštinė terpė apsaugo nuo infekcijų. Tačiau aukštas arba šarminis pH lygis gali sudaryti palankias sąlygas kenksmingų bakterijų dauginimuisi, ypač, Gardnerella vaginalis – bakterijai, sukeliančiai bakterinę vaginozę (BV).

Pastebėta, kad pasikartojančia ar lėtine BV sergančios moterys dažnai turi ir Ureaplazmą, kurios negydant, BV vis sugrįžta.

3) Uretritas

Ureaplazma gali sukelti uretritą – šlaplės uždegimą.

Ureaplasmos vaidmuo uretrito atsiradime vis dar laikomas ginčytinu, nes ši bakterija randama ir pas sveikus žmones. Vis dėlto, 2019 m. atlikta tyrimų apžvalga rodo vis stiprėjančius įrodymus, kad tam tikromis sąlygomis Ureaplazma gali sukelti uretritą, nors tai ir nėra dažniausia jo priežastis.

4) Mažas spermatozoidų kiekis

2023 m. tyrimas, apėmęs 2019–2021 m. duomenis, parodė, kad Ureaplasma urealyticum yra siejama su prastesne spermos kokybe.

Tyrime dalyvavo 1 064 vyrai, kurių amžius buvo tarp 20 ir 30 metų. Nustatyta, kad Ureaplasma urealyticum buvimas koreliavo su mažesne spermatozoidų koncentracija spermoje ir mažesne judrių spermatozoidų dalimi.

Abi šios savybės turi didelę įtaką vyro vaisingumui ir tikimybei, kad spermatozoidas apvaisins kiaušialąstę.

5) Prostatitas

Prostatitas – tai prostatos liaukos uždegimas, kuris gali sukelti šiuos simptomus:

  • skausmą šlapinantis

  • drumstą arba kraujingą šlapimą

  • šlapinimosi sunkumus

  • skausmą lytinių organų srityje

  • stiprų ir staigų norą šlapintis

2020 m. tyrimas nustatė sąsają tarp Ureaplasma ir kalcifikatų susidarymo prostatoje, o tai gali lemti lėtinį uždegimą. Vis dėlto, 2019 m. tyrimas nepatvirtino aiškaus ryšio tarp šio bakterijos ir prostatito, todėl kol kas nėra iki galo sutariama, kaip rimtai žiūrėti į šią bakteriją.

6) Endometriozė

2019 m. atliktas laboratorinis tyrimas su pelėmis parodė, kad Ureaplasma infekcija padidina uždegimą gimdoje ir gali skatinti endometriozės vystymąsi. Tačiau čia reikalingas išsamesnis tyrimas su žmonėmis.

7) Ureaplazma taip pat siejama su lėtiniu endometritu ir dubens uždegimine liga.

Ureaplasma ne tik sukelia nemalonius simptomus urogenitaliniuose organuose, bet gali sugadinti reprodukcinius organus, iššaukti kitas ligas ir komplikacijas.

Tol, kol gyvena harmonijoje su kitomis bakterijomis, Ureaplazma dažniausiai nekelia jokių simptomų ar rimtų komplikacijų.

Ureaplazma nėštumo metu

Toliau aptarsime galimas ureaplazmos sukeliamas komplikacijas nėštumo metu:

Ankstyvas vaisiaus vandenų plyšimas ir priešlaikinis gimdymas

2020 m. tyrimas parodė ryšį tarp Ureaplasma bakterijų ir ankstyvo vaisiaus vandenų plyšimo bei priešlaikinio gimdymo.Tokie naujagimiai turi didesnę perinatalinio sergamumo ir mirtingumo riziką.

Taip pat nustatytas aiškus ureaplazmos bakterijų ryšys su naujagimių meningitu.

Chorioamnionitas

Ureaplazmos infekcija nėštumo metu gali iššaukti gimdos uždegimą. Tokie uždegiminiai procesai gali lemti bronhopulmoninę displaziją, pogimdymines sistemines infekcijas bei intrauterininį chorioamnionitą (vaisiaus dangalų uždegimas) – visas šias būkles lydi rimtos pasekmės tiek motinai, tiek vaikui. 2021 m. mokslinis tyrimas parodė, kad nors daugybė bakterijų gali būti susijusios su chorioamnionitu, tačiau dažniausiai mėginiuose buvo randama būtent Ureaplasma.

Nėštumo praradimas

Mokslininkai nustatė, kad tam tikros Ureaplasma rūšys dažnai aptinkamos moterims, patyrusioms nėštumo praradimą. Pavyzdžiui, 2020 m. tyrimas nustatė, kad iš visų moterų, kurios prarado nėštumą, 66,3 % placentoje turėjo Ureaplasma parvum.

Nepaisant naujausių tyrimų, mokslininkai vis dar aiškinasi šių bakterijų ir nėštumo komplikacijų ryšį. Nėra iki galo aišku, kodėl kai kurioms moterims ši bakterija iššaukia komplikacijas, o kitoms ne.

Mycoplasma hominis

Šios bakterijos gyvena šlapimo takuose ir lytiniuose organuose. Jos aptinkamos maždaug 50% moterų, rečiau pas vyrus. Jeigu esate sveikas, nerimauti dėl šios bakterijos dažniausiai nereikia, nes ji retai sukelia infekciją. Lyginant su Ureaplasma urealyticum, ši bakterija neturi tokio didelio potencialo tapti patogenine ir sukelti ligas. Didžiausią riziką patiria žmonės, kurie turi kompromituotą imuninę sistemą.

Šios bakterijos gali būti siejamos su bakterine vaginoze, dubens uždegimine liga moterims. Jos taip pat gali sukelti komplikacijų nėštumo metu, tokių kaip:

  • Negimdinis (ektopinis) nėštumas (embrionas vystosi ne gimdoje)

  • Priešlaikinis gimdymas

  • Persileidimas

Mycoplasma hominis taip pat gali sukelti karščiavimą ir infekciją naujagimiui.

Mycoplasma genitalium:

Mycoplasma genitalium yra žinoma kaip bakterija, sukelianti lytiškai plintančią infekciją. Ji yra priskiriama tradicinėms lytiškai plintančioms ligoms (LPL), kaip pvz. chlamidija.

Mycoplasma infekcijos gali sukelti šiuos simptomus:

Vyrams:

  • Neįprastos išskyros iš varpos galiuko

  • Skausmas šlapinantis

  • Skausmas arba dirginimas infekcijos vietoje

Moterims:

  • Neįprastos išskyros iš makšties

  • Skausmas lytinių santykių metu

  • Skausmas apatinėje pilvo dalyje

  • Kraujavimas tarp menstruacijų

  • Kraujavimas lytinių santykių metu arba po jų

Svarbu atsiminti, kad dauguma lytiškai plintančių infekcijų nesukelia jokių simptomų, ypač vyrams. Tai reiškia, kad galite būti užsikrėtę ir to net nežinoti.

Komplikacijos

Negydoma Mikoplazmos infekcijos gali sukelti panašias komplikacijas kaip ir Ureaplazma, kurias jau išsamiai aptarėme.

Negydoma Mycoplasma infekcija gali sukelti:

Vyrams:

  • Reaktyvinį artritą

  • Epididimitą (sėklidžių prielipo uždegimą ir tinimą)

Moterims:

  • Dubens uždegiminę ligą (DUL), kuri gali pažeisti kiaušintakius ir sukelti vaisingumo problemų

  • Reaktyvinį artritą

  • Priešlaikinį gimdymą

  • Persileidimą

  • Negyvą gimimą

Mycoplasma genitalium yra priskiriama lytiškai plintančioms ligoms (LPL).
Ureaplazmų ir Mikoplazmų palyginimas - lentelė
Ureaplazmų ir Mikoplazmų palyginimas - lentelė
Ureaplazmos ir Mikoplazmos diagnozavimas ir gydymas

Ureaplazmų ir Mikoplazmų nustatymui dažniausiai imamas tepinėlis iš makšties, gimdos gleivinės ar šlaplės. Kartais imamas šlapimo mėginys, tačiau toks diagnozavimo būdas yra mažiau patikimas. Tada mėginys yra analizuojamas pasitelkus PGR technologiją.

Patvirtinus ureaplazmos buvimą, gydytojas paskiria antibiotikų kursą. Moterims dažniausiai prireikia ilgesnio gydymo nei vyrams. Moterims skiriamas 14 - 21 dienų kursas, o vyrams dažnai pakanka ir savaitės kurso. Per trumpas gydymo kursas gali nesunaikinti bakterijos, o tik apmažinti jos skaičių, dėl ko simptomai po gydymo gali vėl atsinaujinti. Gydyti būtina abu lytinius partnerius.

Pabaigus antibiotikų gydymą, atlikti testą galima tik po mėnesio ar kelių, kadangi šios bakterijos yra vienos iš lėčiausiai augančių bakterijų ir užtrunka, kol jos vėl užauga iki testais aptinkamų kiekių.

Ureaplazma yra unikali bakterija, nes ji neturi ląstelės sienelės. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl daugelis įprastų antibiotikų jai nėra veiksmingi. Efektyviausi antibiotikai:

1) Doxycyclin (tetraciklinų klasė): dažniausiai šis antibiotikas yra pirmo pasirinkimo gydymas, nes yra labai efektyvus. Tačiau nėra saugus nėščioms moterims.

2) Azithromycin (makrolidų klasė): nors kai kurie moksliniai tyrimai mini, kad šis antibiotikas yra mažiau efektyvus nei Doxycyclin, tačiau jis vis tiek yra labai efektyvus antibiotikas, gydant šias bakterijas. Skiriamas ir nėštumo metu.

3) Levofloxacin arba moxifloxacin (fluorochinolonų klasė). Šie antibiotikai skiriami tik tuomet, kai bakterija yra atspari aukščiau minėtiems antibiotikams. Nėra rekomenduojama nėštumo metu.