Estrogeno vaidmuo šlapimo takų infekcijose

Estrogeno vaidmuo moters organizme

Estrogenas yra vienas pagrindinių moteriškų hormonų, atsakingas už daugybę organizmo funkcijų, įskaitant makšties gleivinės, šlapimo takų ir šlapimo pūslės sveikatą. Šis hormonas palaiko gleivinės elastingumą, drėgmę, rūgštingumą ir natūralią apsauginę mikroflorą, kuri neleidžia daugintis kenksmingoms bakterijoms.

Kai estrogeno kiekis sumažėja, gleivinė tampa plonesnė, sausesnė ir mažiau atspari infekcijoms. Dėl to bakterijoms yra daug lengviau patekti į šlapimo takus ir sukelti uždegimą.

Menopauzė ir ŠTI

Menopauzės metu moters organizme natūraliai sumažėja estrogeno gamyba, o po menopauzės organizmas estrogeno pats jau nepasigamina. Tai yra vienas pagrindinių veiksnių, kodėl vyresnio amžiaus moterys dažniau kenčia nuo pasikartojančių šlapimo takų infekcijų (toliau ŠTI).

Menopauzės metu nukritęs estrogeno kiekis yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kodėl vyresnio amžiaus moterys kenčia nuo pasikartojančių ŠTI.

Žemo estrogeno lygio urogenitaliniuose organuose simptomai:

• Makšties sausumas

• Dažnos šlapimo takų ar makšties infekcijos

• Skausmas ar diskomfortas lytinių santykių metu

• Dažnas poreikis šlapintis ar šlapimo nelaikymas

• Niežėjimas ar deginimas makšties srityje

• Makšties audinių plonumas ir mažas elastingumas (lengvai įplyšta)

Žemas estrogeno lygis jaunoms moterims

Nors mažas estrogeno lygis dažniausiai siejamas su menopauze, jaunos moterys taip pat susiduria su šiuo sutrikimu. Tam įtakos gali turėti:

• Nėštumas ar maitinimas krūtimi

• Policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS);

• Per didelis fizinis krūvis;

• Prasta mityba ar dieta;

• Valgymo sutrikimai;

• Stresas;

• Kai kurios kontraceptinės priemonės;

• Genetiniai ar autoimuniniai veiksniai;

• Chemoterapija ir radiacija;

• Tam tikri vaistai;

• Perimenopauzė (dažniausiai prasideda apie 45 metus, tačiau gali prasidėti ir anksčiau).

Jaunoms moterims, kurios turi žemą estrogeno lygį, gali pasireikšti tie patys simptomai kaip ir moterims po menopauzės: makšties sausumas, diskomfortas lytinių santykių metu, dažnesnės ir pasikartojančios ŠTI ir t.t.

Jaunos moterys taip pat gali turėti mažą estrogeno lygį.

Estrogeno svarba organizmui:

Mažėjant estrogeno lygiui, vyksta pokyčiai makšties mikrofloroje, šlapimo takų gleivinėje, imuninėje funkcijoje ir raumenų tonuse, kurie padidina šlapimo takų infekcijų riziką. Aptarkime šiuos aspektus išsamiau:

1) Makšties mikrofloros pokyčiai:

Estrogenas palaiko sveiką makšties mikroflorą, skatindamas gerųjų laktobakterijų (Lactobacillus) augimą. Mažėjant estrogenui, sumažėja ir šių bakterijų skaičius makštyje ir net žarnyne kas padidina ne tik makšties infekcijų riziką bet ir iššaukia šlapimo takų infekcijas.

Atlikus tyrimą su 463 menopauzę praėjusiomis moterimis, buvo pastebėta, kad E.coli kolonizacija makštyje buvo dažnesnė toms moterims, kurios nenaudojo pakaitinės hormonų terapijos ir atvirkščiai - laktobakterijos buvo aptinkamos pakaitinę hormonų terapiją naudojančioms moterims.

Įrodyta, kad gydant menopauzės iššaukto estrogeno trūkumą vietine estrogeno terapija (kremais, žvakutėmis ar žiedu) sumažinamas pasikartojančių šlapimo takų infekcijų dažnis ir atkuriama daugumos moterų makšties laktobakterijų populiacija.

2) Šlapimo takų gleivinės būklė:

Estrogenas padeda išlaikyti šlapimo takų gleivinės sveikatą ir stiprumą. Jis skatina epitelio ląstelių atsinaujinimą ir gleivinės storėjimą. Esant estrogeno trūkumui, makšties ir šlapimo pūslės audiniai netenka apsauginio barjero, kuris apsaugo juos nuo blogųjų bakterijų prisikabinimo ar įsiskverbimo gilyn. Audiniai taip pat tampa ploni ir pažeidžiami bei labiau palankūs infekcijoms.

3) Dubens raumenų tonusas:

Estrogenas taip pat turi įtakos pūslės ir dubens raumenų sveikatai. Kai senstant mažėja estrogeno lygis, mūsų šlapimo pūslės ir dubens dugno raumenys silpnėja, todėl šlapimas gali būti nepilnai pašalinamas arba gali atsirasti šlapimo nelaikymas. Likutinis šlapimas gali tapti bakterijų veisimosi vieta.

4) Imuninė funkcija:

Estrogenas gali turėti imuninę sistemą moduliuojantį poveikį. Jis padeda stiprinti imuninį atsaką, kuris gali padėti kovoti su bakterinėmis infekcijomis šlapimo takuose. Todėl esant žemam estrogeno lygiui, imuninė sistema gali būti mažiau efektyvi kovojant su infekcijomis.

Kaip atpažinti ir spręsti problemą?

Jei moteris, nepaisant gydymo, nuolat kenčia nuo ŠTI, verta atkreipti dėmesį į galimą hormoninį disbalansą. Šiuo atveju rekomenduojama:

• Atlikti hormonų tyrimus;

• Pasitarti su ginekologu dėl vietinės ar sisteminės hormonų terapijos;

• Naudoti natūralias priemones makšties drėgmei ir mikrobiotai palaikyti;

• Stiprinti šlapimo takų apsaugą vartojant probiotikus ir antimikrobinius papildus (pvz. D-manozę);

• Kai kuriais atvejais, kartu su vietine estrogeno terapija (žvakutėmis/kremais) gali prireikti ir ilgo laikotarpio antibiotikų gydymo. Tie, kas ilgo laikotarpio antibioterapijos netoleruoja, gali gydytis ilgo laikotarpio pūslės antiseptiku – Hiprex.

Ar hormonų kraujo tyrimai tikslūs?

Kraujo tyrimais matuojamas hormonų kiekis visame organizme. Nukrypimas nuo normos aptinkamas tik tuomet, kai tam tikro hormono (šiuo atveju estrogeno) trūksta visame kūne. Tuo tarpu, kai estrogeno pradeda trūkti tik urogenitaliniuose audiniuose, kraujo tyrimas to gali ir neatspindėti, nes hormonų disbalansas dar nėra pažengęs. Todėl svarbiausia atkreipti dėmesį į simptomus, amžių ir sveikatos istoriją.

Ar estrogeno naudojimas yra saugus?

2002 m. pasirodęs Women’s Health Initiative atliktas tyrimas išgąsdino visą pasaulį ir padarė daug žalos moterų sveikatos istorijoje. Dėl šio tyrimo daugybė moterų neteko veiksmingo gydymo ir buvo paliktos kentėti baisius simptomus.

Dabar jau sutariama, kad tyrimas buvo visiškai netikęs, o duomenys buvo netikslūs. Žemiau išsamiai paaiškiname, kodėl šį tyrimą net patys jo autoriai pripažino netinkamu:

Tyrimo metu buvo tiriamas tik geriamo konjuguoto estrogeno (CEE), kartais kombinacijoje su progestinu, poveikis organizmui, o didžioji dauguma tyrime dalyvavusių moterų jau dešimtmetį nebeturėjo mėnesinių. Dėl šios priežasties tyrimo išvados visai nesuteikė jokios informacijos apie kitas pakaitinės hormonų terapijos formas (PHT) ir jų poveikį skirtingoms moterų amžiaus grupėms. Nepaisant to, medicinos bendruomenė pritaikė šį tyrimą visoms pakaitinės hormonų terapijos formoms ir nusprendė tiesiog jų visų atsisakyti, paliekant moteris be jokios veiksmingos alternatyvos.

Prireikė 15 metų, kad ši žala būtų atstatyta. Tačiau net ir dabar pasaulyje matomas visiškai nepagrįstas pakaitinės hormonų terapijos taikymo sumažėjimas moterų sveikatos sąskaita.

Tolimesni tyrimai kaip tik įrodė, kad pakaitinė hormonų terapija jaunesnėms moterims (50-59 m.) arba moterims, kurios pradeda terapiją per 10 metų nuo menopauzės pradžios, turėjo teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai.

Skirtingi tyrimai, nagrinėjantys vietinės hormonų terapijos poveikį organizmui įrodė, kad estradiolio makšties tabletės (žvakutės), tokios kaip Vagifem, ar hormoniniai žiedai neturi jokios įtakos estradiolio koncentracijai serume, t.y. hormonas nėra absorbuojamas į kūną ir nekelia pavojaus endometriumui (gimdos gleivinei).

Tuo tarpu tyrimai, nagrinėjantys kito estrogeno – estriolio – vietinės terapijos poveikį organizmui, parodė, kad, nors tokios terapijos metu šis hormonas organizmo ir buvo absorbuojamas, tačiau įsisavinami kiekiai buvo labai maži ir nepakankami, kad sukeltų riziką endometriumo vėžiui ar netipinei endometriumo hiperplazijai (gimdos gleivinės sustorėjimui), todėl būtent dėl tokios terapijos pasirinkimo turėtų nuspręsti pati pacientė.

Australijoje taip pat buvo atliktas didelės apimties tyrimas, kuriame dalyvavo krūtų vėžį turėjusios moterys, ir kurioms tyrimo metu jau buvo pasireiškusi menopauzės sukelta makšties atrofija, kuriai buvo reikalingas gydymas. Moterys buvo gydomos estrogeno makšties tabletėmis (žvakutėmis) ir kremais. Tyrimo metu nustatyta, kad toks gydymas neturėjo padidintos krūtų vėžio rizikos. Taip pat kitas 2004 m. atliktas tyrimas neaptiko jokios sąsajos tarp krūtų vėžio ir estrogeno kremo bei žvakučių naudojimo. Nebuvo pastebėta ir jokio gimdos gleivinės sustorėjimo kombinacijoje naudojant estradiolio žiedą ir ciklinę 100 mg progesterono žvakutę.

Taigi estrogeno naudojimas makšties tablečių (žvakučių) ir kremo forma užtikrina tiesioginį hormonų tiekimą pažeistam audiniui, nesukeliant žalos moters sveikatai.

Naudojant nesisteminius hormoninius preparatus, tokius kaip kremus ar žvakutes, išvengiama metabolinio efekto (hormonas nėra skaidomas kepenyse), kas leidžia naudoti mažesnę dozę, gaunant tokią pačią naudą.