Bakterinė vaginozė – nematomas veiksnys lėtinių ŠTI fone

Kas yra bakterinė vaginozė ir kaip ji gali prisidėti prie lėtinių šlapimo takų infekcijų?

Kas yra bakterinė vaginozė?

Bakterinė vaginozė (toliau BV) yra klinikinė būklė, kuomet sveiką makšties mikrobiotą, kurioje dominuoja apsauginės laktobakterijos, pakeičia anaerobinės bakterijos, tokios kaip:

  • Gardnerella vaginalis

  • Prevotella spp.

  • Atopobium vaginae

Šios bakterijos ne tik sukelia nemalonius simptomus, bet ir keičia makšties terpę, silpnina vietinį imunitetą bei sudaro sąlygas kitų patogenų įsitvirtinimui.

Apie 50% moterų, turinčių bakterinę vaginozę, simptomų neturi.

Dažniausi simptomai :
  • Apie 50% moterų simptomų neturi;

  • Padidėjęs makšties pH (didesnis nei 4.5);

  • Pilkšvai baltos išskyros;

  • Nemalonus „žuvies“ kvapas;

  • Niežulys ar deginimas šlapinantis.

Kas gali iššaukti BV?
  • Antibiotikai ar kiti vaistai;

  • Lytiniai santykiai (dažni santykiai arba turėjimas daug skirtingų partnerių);

  • Hormoniniai svyravimai (pvz., dėl kontraceptinių tablečių, nėštumo ar menopauzės);

  • Mėnesinės;

  • Cigarečių rūkymas;

  • Nuolatinis stresas;

  • Makšties „praplovimai“ ir t.t.

BV gali pažeisti šlapimo pūslės sienelę bei aktyvuoti "miegančias" E.coli kolonijas.

Dažniausia BV sukelėja yra Gardnerella vaginalis. Ši bakterija yra normali makšties mikrofloros dalis (ypač pas jaunas moteris), tačiau, kai dėl tam tikrų priežasčių ji perauga ir tampa dominuojanti, gali atsirasti simptomai ir kitos komplikacijos.

Pav.: kaip bakterinė vaginozė matoma mikroskopu

Kaip BV susijusi su pasikartojančiomis ŠTI?

Naujausi tyrimai rodo, kad Gardnerella vaginalis gali iššaukti pasikartojančias E.coli ir E.faecalis šlapimo takų infekcijas (toliau ŠTI). Kaip tai vyksta?

1. Sumažėjęs laktobakterijų skaičius

Ryšys tarp BV ir ŠTI pirmiausia prasideda nuo padidėjusio makšties pH, kuomet sumažėja laktobakterijų skaičius. To pasekoje atsiranda patogi terpė makštyje įsitvirtinti žarnyno bakterijoms, tokioms kaip E.coli ir E.faecalis. Kai tokios bakterijos makštyje perauga, jos gali užkrėsti ir šlapimo pūslę (pvz., jos gali būti įstumtos per šlaplę lytinių santykių metu).

Vieno tyrimo metu, kuriame dalyvavo 135 BV turinčios moterys, buvo nustatyta, kad 75% iš jų taip pat turėjo ir ŠTI.

2. E.coli ir E.faecalis integracija į BV biofilmą

Gardnerella vaginalis yra viena iš greičiausiai biofilmus formuojančių bakterijų. Biofilmai (bioplėvelės), yra sudaryti iš tankaus apsauginio, lipnaus sluoksnio, kuris yra skirtas apsaugoti jame besislepiančias bakterijas.

Įrodyta, kad E.coli ir E.faecalis, kurios yra dažniausios šlapimo takų infekcijų sukelėjos, gali slėptis Gardnerella vaginalis sukurtame biofilme, kuris prisitvirtina prie makšties ar pūslės sienelės ir apsaugo šias bakterijas nuo antibiotikų poveikio ir taip leidžia joms išgyventi.

Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl įprasti antibiotikai, skirti ŠTI gydymui, būna neveiksmingi ir liga vis atsinaujina.

Tiek E.coli, tiek E.faecalis taip pat sugeba formuoti savo biofilmus, taip sukuriant nesibaigiančių infekcijų „užburtą“ ratą (išsamiau skaitykite čia).

3. BV bakterijos silpnina šlapimo takų apsaugą

Gardnerella vaginalis išskiria fermentus ir toksinus, kurie pažeidžia šlapimo pūslės gleivinę, sudarydama palankias sąlygas E.coli bakterijoms prisikabinti prie pažeistos sienelės ar net prasiskverbti gilyn į audinius, ko pasekoje gali išsivystyti lėtinė ŠTI.

4. BV gali „reaktyvuoti“ pasislėpusias E.coli kolonijas

Kaip jau minėjome, E.coli bakterija sugeba skverbtis gilyn į pūslės sienelę ar net pūslės ląsteles ir ten įkurti savo kolonijas. Tokios kolonijos vadinamos tarpląstelinėmis bakterinėmis bendruomenėmis. Šios bendruomenės, norėdamos išvengti antibiotikų poveikio, gali trumpam užmigti, ir pavojui pasitraukus, jos vėl nubunda, taip iššaukdamos šlapimo takų infekciją.

2017 m. tyrimas atskleidė, kad BV metu Gardnerella vaginalis gali „pažadinti“ tokias tarpląstelines E.coli kolonijas bei išjudinti epitelio viduje „snaudžiančias“ E.coli bakterijas, taip iššaukiant pasikartojantį uždegimą.

Visa tai įrodo, kad BV nėra „tik“ makšties mikrobiotos disbalansas, o būklė, galinti turėti sisteminių pasekmių.

Ar reikia gydyti ir lytinį partnerį?

2025 m. kovo 6 d. prestižiškame „The New England Journal of Medicine“ pasirodęs tyrimas pirmą kartą įrodė, kad vyriškos lyties lytinio partnerio gydymas kartu su moterimi sumažina BV atkritimą.

Tyrime dalyvavo 165 moterys, kurios buvo gydomos standartiniu antibiotikų gydymo protokolu (7 d. geriamais Metronidazole 400 mg antibiotikais ir Clindamycin 2% antibiotikų tepalu du kartus per dieną).

Pusė šių moterų buvo gydomos kartu su savo vyriškos lyties lytiniais partneriais. Tiek vyrams, tiek moterims buvo skiriamas toks pats gydymas, aprašytas aukščiau.

Tyrimo rezultatai (po 12 savaičių):

  • Grupėje, kurioje buvo gydomi ir vyrai, BV atkritimo atvejų buvo 35%.

  • Grupėje, kurioje buvo gydomos tik moterys, BV atkritimo atvejų buvo 63%.

Tyrimą net buvo nuspręsta nutraukti anksčiau, nei planuota, nes BV gydymas grupėje, kurioje buvo gydomi ir vyrai, vienareikšmiškai buvo efektyvesnis, nei grupėje, kurioje buvo gydomos tik moterys.

Tai yra vienas iš įtikinamiausių įrodymų, kad BV gali būti perduodama lytinių santykiu metu, ir tai verčia susimąstyti, ar BV tikrai yra tik mikrobiotos disbalansas.

BV gydymas yra efektyvesnis, jei kartu gydomas ir lytinis partneris.

Skirtumas tarp vaginozės ir vaginito

Vaginozė yra makšties mikrobiotos disbalansas, kuris pasireiškia be aiškių uždegimo požymių arba jie būna minimalūs (pvz., nėra leukocitų, paraudimo, skausmo). Vaginozės pavyzdžiai: bakterinė vaginozė, citolitinė vaginozė.

Tuo tarpu vaginitas yra makšties uždegimas, kuriam būdingi yprasti uždegimo požymiai (pvz., leukocitai, paraudimas, skausmas ir pan.). Vaginitą iššaukti gali tokios infekcijos, kaip aerobinis vaginitas, kandidozė, trichomonozė.

Nors BV savo esme nėra laikoma klasikiniu uždegiminiu procesu, bet ji gali sukelti klinikines problemas, būti perduodama lytinių santykių metu ir prisidėti prie kitų infekcijų rizikos.

Naudingi šaltiniai:

Pav.: bakterinės vaginozės palyginimas su vaginitu