Lėtinis cistitas

Kas yra lėtinis cistitas ir kuo jis skiriasi nuo ūmaus cistito?


Lėtinis cistitas yra šlapimo takų uždegimas, kuris pasikartoja apie 3 kartus per 12 mėnesių arba apie 2 kartus per 6 mėnesius. Labai dažnai lėtinis cistitas pasižymi pastoviais simptomais, kurie gali skirtis intensyvumo lygiu.

Tuo tarpu ūmus cistitas yra šlapimo takų uždegimas, kuris yra lengvai pagydomas ir nebepasikartoja arba pasikartoja labai retai. Mes dėmesį skirsime tik bakterinio cistito analizei, tačiau svarbu paminėti, kad šlapimo takų uždegimas taip pat gali būti ir grybelinės, virusinės bei parazitinės kilmės.

Žemiau pateikiamas piešinys, kuris palygina dvi bakterinio cistito rūšis:

Kaip matome pavyzdyje, ūmus bakterinis cistitas yra sukeliamas laisvai plaukiojančių bakterijų, kurias antibiotikai lengvai pasiekia ir sunaikina. Tokiai infekcijai gydyti paprastai užtenka savaitės laiko antibiotikų kurso. Tačiau ne visais atvejais savaitės gydymas yra veiksmingas. Tam įtakos turi keletas veiksnių: kaip ilgai infekcija nebuvo gydoma, kaip stipriai infekcija išplitusi ir ar buvo parinkti tinkami antibiotikai. Gydymo nutraukimas, kai bakterija nėra visiškai sunaikinta, netinkamo gydymo paskyrimas bei gydymo nesuteikimas laiku yra labai pavojingi veiksniai, nes atsiranda didelė rizika lėtinio cistito susiformavimui.

Tuo tarpu lėtinis cistitas yra daug sudėtingesnis procesas. Matome, kad šlapime laisvai plaukiojančių bakterijų yra daug mažiau, tačiau jos jau yra kolonizavusios šlapimo pūslės (arba šlaplės) sienelę. Bakterijos, prisikabinusios prie sienelės, suformuoja specialią apsauginę plėvelę - biofilmą, kuris apsaugo jas nuo baltųjų kraujo kūnelių bei antibiotikų atakos. Biofilmo bakterijos yra apie 1000 kartu atsparesnės antibiotikų poveikiui, nei planktoninės bakterijos. Kai kurios bakterijos gali įsiskverbti ir į sienelės ląsteles (epitelinius sluoksnius) ir ten laisvai bei saugiai daugintis. Tokias infekcijas sunku aptikti šlapimo pasėlio tyrimais, o trumpo laikotarpio antibiotikų gydymas nėra veiksmingas, todėl, neturėdami tinkamos informacijos, gydytojai negali padėti ir pacientas paliekamas kentėti.

Toliau aptarsime lėtinio cistito formavimosi procesą.


Lėtinio cistito formavimosi procesas
1. Sveika šlapimo pūslė ir šlaplė:

Paveiksliuke geltona spalva pažymėtas šlapimas, o rausva spalva pažymėtas urotelis - šlapimo pūslės ir šlaplės gleivinės sluoksnis. Violetiniai apskritimai žymi ląstelės branduolį.

Urotelis sudarytas iš epitelio ląstelių ir jis yra maždaug 5 ląstelių storio. Ekspertai mano, kad apatinis ląstelių sluoksnis paviršių pasiekia per maždaug 6-9 mėnesius.

2. Ankstyvoji šlapimo infekcijos fazė:

Normali šlapimo pūslė nėra sterili ir joje yra mažiausiai 400 skirtingų bakterijų rūšių, grybelių ir virusų. Jie visi gyvuoja tam tikroje pusiausvyroje ir nekelia simptomų. Tačiau kai kurie mikrobai yra patogenai, galintys sukelti infekcijas ir ligas.

Paveiksliuke žalia spalva pažymėta Bacilli bakterija.

3. Šlapimo pūslės gleivinės pokyčiai:

Matome, kad Bacilli bakterijos pakeičia savo formą ir įgauna apvalią formą ("cocci"). Bakterijos prasiskverbia gilyn į urotelio sluoksnius, o kai kurios net ir į pačias ląsteles. Šis procesas vadinamas tarpląsteline kolonizacija. Kai infekcijas sukelianti bakterija patenka į ląsteles, ji pereina į "miego" būseną, kurioje nebesidaugina. Bakterijos šiose ląstelėse gali praleisti ilgą laiką ir okupuoti šalia esančias ląsteles. Tokios bakterijos angliškai vadinamos "persisters".

Svarbu pabrėžti, kad antibiotikai atakuoja tik besidauginančias bakterijas, todėl, kol bakterijos "miega", jos išvengia antibiotikų atakos. Taigi trumpos antibiotikų dozės sunaikina tik besidauginančias bakterijas, bet nepasiekia tų, kurios miega. Kai bakterijai nebegresia joks pavojus, ji prabunda ir užima tas tuščias nišas, kurios buvo paliktos žuvusių bakterijų.

4. Įvyksta pūslės uždegimas:

Bakterijų kolonizuotos ląstelės siunčia "pagalbos" signalą imuninei sistemai, kas sukelia uždegiminį atsaką. Kraujagyslės išsiplečia ir sukelia šlapimo pūslės sienelių paraudimą ar uždegimą. Kai kurios iš šių kraujagyslių gali sprogti ir išlieti kraują į šlapimą.

Užkrėstos ląstelės išskleidžia chemikalą, vadinamą citokinu, ir taip pritraukia bakterijas, kurios pradeda skverbtis į šlapimo pūslės ar šlaplės urotelį.

Baltieji kraujo kūneliai (leukocitai) nepastebi problemos, nes bakterijos slepiasi epitelio ląstelėse, tačiau urotelinės ląstelės jaučia pokyčius. Taip patenkama į "aklavietę" ir iššaukiamas lėtinis uždegimas bei skausmas.

Šlapimo pasėlio testas šios infekcijos taip pat negali aptikti, nes jis skirtas tik dideliam planktoninių (laisvai plaukiojančių) bakterijų kiekiui rasti. Tokio lėtinio uždegimo metu baltųjų kraujo kūnelių taip pat nėra aptinkama daug.

Paveiksliuke matome epitelio ląstelių viduje besislepiančią bacilli bakteriją ir raudona spalva pažymėti keli raudonieji kraujo kūneliai.

5. Nuolatinis uždegimas sukelia urotelio sustorėjimą:

Šis procesas verčia epitelį storėti (storėja šlapimo pūslės/šlaplės sienelė), toks procesas vadinamas metaplazija. Sienelė storėja, taip bandydama sukurti apsauginį barjerą ir užkirsti kelią bakterijos skverbimuisi. Tačiau tai nėra efektyvu, nes bakterijos jau yra įsiskverbusios į ląstelių vidų.

Šis sustorėjimas vyksta ir šlaplėje, todėl atsiranda kliūtis normaliam šlapinimosi procesui (sunku pradėti šlapintis; šlapimo srovė gali būti silpna ar nutrūkstanti; lašėjimas; dvigubas šlapinimasis - kai yra noras šlapintis, ką tik pasišlapinus). Kai kurie chirurgai šiam simptomui (ir apskritai lėtiniui cistitui) gydyti siūlo šlaplės praplėtimo procedūrą, manydami, kad susiaurėjusi šlaplė yra infekcijos priežastis. Tačiau šiuo atveju pati infekcija yra susiaurėjusios šlaplės priežastis.

Sustorėjusi šlapimo pūslės sienelė sumažina šlapimo pūslės talpą. Uždegiminės cheminės medžiagos gali sukelti šlapimo pūslės raumens netinkamą susitraukimą. Visa tai sukelia tokius simptomus, kaip norą šlapintis dažniau, skubiau ar net šlapimo nelaikymą. Skausmas taip pat gali turėti įtakos šlapimo pūslės talpos sumažėjimui.

Paveiksliuke matome sustorėjusią ir uždegimo paveiktą šlapimo pūslę.

6. Biofilmuose vystosi ligas sukeliančios bakterijos:

Biofilmo bakterijos yra bakterijų bendruomenės, kurios tvirtai prisitvirtina prie ląstelių, audinių ar kietų paviršių ir yra apsaugotos biologine plėvele - biofilmu. Bakterijos biofilmuose komunikuoja ir formuojasi tam, kad išliktų. Biofilmai yra normali mūsų organizmo dalis ir jų yra visame kūne. Problema atsiranda kuomet biofilmą suformuoja patogeninės bakterijos.

Kai patogeninės bakterijos patenka į biofilmą, jos nustoja daugintis ir tampa nejautrios antibiotikų atakai. Šios "miegančios" patogeninės bakterijos dirgina ląsteles ir sukelia uždegimą. Biofilmai gali susiformuoti tiek ląstelės išorėje, tiek pačiame ląstelės viduje.

Laikas nuo laiko patogeninė bakterija nubunda, energingai dauginasi, ištrūksta iš biofilmų ar ląstelių ir okupuoja naujas ląsteles. Klaidinga manyti, kad gerdami daug vandens, galime pašalinti tokias bakterijas. Didelio kiekio vandens suvartojimas tik atskiedžia antibiotikų bei natūralių anti-infekcinių chemikalų kiekį šlapime.

Paveiksliuke matome leukocitus, pažymėtus purpurine spalva, jie yra puikus šlapimo infekcijos indikatorius. Bakterijos, pažymėtos žalia spalva, formuoja biofilmus ląstelių paviršiuje ir ląstelių viduje. Raudona spalva pažymėti raudonieji kraujo kūneliai, kurie kartais aptinkami infekcijos metu.

7. Užkrėstos ląstelės:

Organizmo imuninė sistema, reaguodama į infekciją, nusimeta ląsteles. Tai yra efektyviausias būdas infekcijai atsikratyti. Tačiau bakterija sugeba pajusti, kad ji yra jau laisvai plaukiojančioje, mirštančioje ląstelėje ir turi kuo skubiau iš ten sprukti (kitu atveju ji atsidurtų kanalizacijoje). Dėl šios priežasties bakterija prabunda ir pradeda intensyviai daugintis, tam kad sukurtų bakterijų būrį, kuris išsiveržtų iš ląstelės į šlapimą. Bakterijų dauginimasis tęsiasi ir sukelia simptomų suaktyvėjimą (ang. k. "flare"- įsiliepsnojimą), ko pasekoje gali būti iššaukiamas ūmaus cistito priepuolis. Išsiveržusios ir suaktyvejusios bakterijos toliau okupuoja naujas ląsteles.

Paveiksliuke matome, kaip Bacilli bakterijos pabunda ir iš ląstelių išsiveržia į šlapimą. Sveikas ląsteles kolonizuoja blogosios bakterijos ir infekcija plinta.

8. Šlapimo pūslės sienelės ląstelėse snaudžiantys mikrobai yra vienas iš lėtinės infekcijos požymių:

Šioje dalyje analizuojamos bakterijos, esančios ląstelės viduje (kad būtų aiškiau, kitos infekcijos savybės paveiksliuke nepažymėtos).

Pradedant kaire puse, matome ląstelėje "snaudžiančią" vieną bakteriją. Einant į dešinę pusę, matome procesą, kai bakterija prabunda ir pradeda daugintis. Kai ląstelė prisipildo besidauginančiomis bakterijomis, ji tampa sužalota ir bakterijos prasisunkia į sienelės audinio erdves. Tai sukelia ūmų uždegimą. Galiausiai ląstelė miršta, o mikrobai toliau dauginasi audinių erdvėse. Jei bakterijoms bus suteikta galimybė, jos šviežiose ląstelėse įkurs naujas miegančias kolonijas. Kol bakterijos dauginasi, jos yra ypač jautrios antibiotikų atakai.

Ūmaus priepuolio metu trumpo laikotarpio antibiotikai gali pagerinti simptomus, tačiau jie sugrįžta po kelių savaičių, nes pati problema nėra pašalinama.

9. Sudėtingas procesas

Svarbu paminėti, kad šie paveikslėliai yra tik supaprastinta sudėtingo proceso iliustracija. Norėdami tai pamatyti laboratorijoje, reikia naudoti specialius dažus ir skirtingus šviesos filtrus.

Naudingi šaltiniai:

© 2025. All rights reserved.