Šlapimo takų infekcijos (ŠTI) yra viena iš labiausiai paplitusių bakterinių infekcijų visame pasaulyje. GBD duomenimis ŠTI atvejų skaičius nuo 1990 m. išaugo 60,50 % ir iš viso 2019 m. šia infekcija sirgo 404,61 mln. žmonių. Moterys šlapimo takų infekcijomis serga 30 kartų dažniau nei vyrai. Todėl svarbu aptarti veiksnius, lemiančius šios ligos atsiradimą.
Šlapimo takų infekcijų priežastys yra įvairialypės. Turbūt ne kartą esate girdėję patarimą šluostytis „iš priekio į galą“, pasišlapinti po lytinių santykių, gerti daug vandens ir pan. Nors šie veiksniai yra svarbūs, tačiau realybė ir ligos formavimosi procesai yra šiek tiek sudėtingesni. Mokslinėje literatūroje išskiriami keli svarbiausi faktoriai, lemiantys šių infekcijų atsiradimą: žarnyno, šlapimo ir makšties mikrobiotos pokyčiai, estrogeno lygis bei amžius. Visi šie faktoriai tarpusavyje taip pat yra glaudžiai susiję.
Šiame straipsnyje aptarsime kiekvieno iš šių faktorių reikšmę cistito atsiradimui ir jų tarpusavio sąveiką.
Žarnyno mikrobiotos pokyčiai:
Mikrobiota – tai bakterijų, virusų, grybelių, parazitų bei pirmuonių visuma. Žarnyno mikrobiota pati didžiausia ir svarbiausia mikrobiotos dalis. Kiekvienas žmogus turi unikalią tik jam būdingą mikrobiotos sandarą, kuri įprastomis sąlygomis yra gana pastovi. Mikrobiotos disbalansas (disbiozė) gali atsirasti dėl daugybės priežasčių, kaip pvz. nesveikos mitybos, streso, mažo aktyvumo lygio, antibiotikų ar kitų vaistų poveikio, chemikalų aplinkoje poveikio ar net genetikos ir pan.
Kaip jau minėjome ankstesniuose straipsniuose, šlapimo pūslė taip pat turi savo unikalią mikrobiotą. Ji nėra sterili, kaip buvo manyta anksčiau: joje randama virš 400 skirtingų mikrobų rūšių.
Moksliniai tyrimai rodo, kad tiek šlapimo pūslėje, tiek žarnyne randama net 62 procentai tokių pačių bakterijų rūšių ir tai įrodo, kad šių dviejų organų mikrobiotos yra glaudžiai susijusios. Pokyčiai žarnyne turi įtakos ir pokyčiams pūslėje: kai žarnyne mažėja „gerųjų“ bakterijų skaičius ir didėja patogeninių („blogųjų“), tada padidėja tikimybė susirgti cistitu, nes tuo pat metu gerųjų bakterijų skaičius mažėja ir pūslėje.
Šis ryšys taip pat buvo įrodytas atliekant išmatų mikrobiotos transplantaciją (FMT) pacientams, sergantiems pasikartojančiomis šlapimo takų infekcijomis. Kelių atvejų studijos aprašo, kaip išmatų mikrobiotos tranplantacija ne tik reikšmingai sumažino ŠTI skaičių bet ir pakeitė bakterijos rezistentiškumą (atsparumą) antibiotikams, kuriems bakterija anksčiau buvo atspari. Žinoma, tam reikalingi išsamesni tyrimai.
Žarnyno mikrobiota taip pat reguliuoja ir estrogenus, išskirdama β-gliukuronidazę – fermentą, kuris dekonjuguoja estrogenus į jų aktyvias formas. Dėl žarnyno disbiozės šis procesas gali sutrikti: gali sumažėti arba padidėti cirkuliuojančių estrogenų lygis organizme. Sumažėjus estrogenui, padidėja šlapimo takų infekcijų rizika (tai vėliau aptarsime šiame straipsnyje).
Makšties mikrobiota:
Makšties mikrobiota taip pat turi reikšmingą vaidmenį cistito prevencijoje. Normaliai makšties mikrobiotai būdingas laktobakterijų (Lactobacillus) dominavimas, kurios, gamindamos pieno rūgštį, palaiko rūgščią aplinką, nepalankią patogeninių bakterijų dauginimuisi bei išskiria antimikrobines medžiagas, kaip pvz.: vandenilio peroksidą. Bet koks disbalansas makšties mikrobiotoje gali lemti padidėjusią šlapimo takų infekcijų riziką.
Mažėjant gerųjų bakterijų skaičiui makštyje, automatiškai didėja blogųjų bakterijų skaičius, kuris gali iššaukti cistitus. Neseniai atliktas mokslinis tyrimas parodė, kaip bakterinė vaginozė, kuri pasižymi laktobakterijų sumažėjimu ir patogeninių Gardnerella vaginalis bakterijų padidėjimu, iššaukia pasikartojantį E.koli cistitą.
Sumažėjus laktobakterijų skaičiui, taip pat gali atsirasti ir aerobinis vaginitas. Tai yra makšties infekcija, kuomet žarnyno bakterijos, tokios, kaip E.koli, E.faecalis ir pan., perauga makštyje. Šios bakterijos taip pat yra ir dažniausios šlapimo takų infekcijų sukelėjos. Daugybė mokslinių tyrimų parodė, kad pasikartojančiomis E.koli šlapimo takų infekcijomis sergančios moterys taip pat turi padidėjusias E.koli bakterijų kolonijas makštyje.
Čia svarbu paminėti ir dar vieną tyrimą, kurio metu buvo aptiktas tiesioginis ryšys tarp Lactobacillus crispatus bakterijos ir šlapimo pūslės uždegimų skaičiaus: pastebėta, kad moterys, kurios makštyje turėjo didelę L.crispatus populiaciją, susidūrė su žymiai mažiau cistito epizodų. Pasikartojančiu cistitu sergančios moterys, naudodamos L.crispatus (CTV-05) makšties kapsules sumažino ūmių uždegimų skaičių net 50%.
Apsauginę funkciją makšties mikrobiotoje atlieką ir kelios kitos laktobakterijų rūšys: L. rhamnosus, L. reuteri, L. acidophilus, ir L. casei.
Žarnyno mikrobiota, manoma, taip pat prisideda prie makšties mikrobiotos sveikatos. Dėl tokio artimo salyčio žarnyno patogenai patenka į makštį ir gali prisidėti prie makšties disbiozės. Tyrimai rodo, kad makštyje ir tiesiojoje žarnoje randama net 44 proc. tokių pačių bakterijų rūšių. Todėl užtikrinus gerųjų bakterijų dominavimą žarnyne, galima išvengti makšties mikrobiotos disbalanso.
Makšties mikrobiota gali būti sutrikdyta moteriškos higienos priemonių, lytinės veiklos, nėštumo, prastos dietos, vaistų, streso, prastos higienos ir pan.
Puslės mikrobiota:
Šiuo metu dar nėra daug žinoma apie šlapimo pūslės mikrobiotą, nes tik visai neseniai, pradėjus naudoti kitos kartos sekvenavimo technologijas, buvo atrasta, kad šlapimo pūslė nėra sterili. Joje randama daugiau nei 400 skirtingų bakterijų rūšių, grybelių ir virusų, kurie gyvuoja tam tikroje pusiausvyroje.
Įvairūs tyrimai rodo, kad pūslės mikrobiotos sudėtis vaidina didesnį vaidmenį saugant šlapimo takus nuo infekcijų, nei buvo manyta anksčiau. Šlapimo takų infekcijas gali sukelti ne tik per šlaplę į pūslę įsiskverbusios patogeninės bakterijos, bet ir šlapimo pūslės mikrobiotos pokyčiai, bei sąveika su kitomis mikrobų bendruomenėmis.
Sveikų moterų pūslės mikrobiotoje dominuoja Lactobacillus bakterijos. Manoma, kad būtent šios bakterijos palaiko balansą ir neleidžia ligas sukeliančioms bakterijoms peraugti ar užkrėsti pūslės sienelę. Kai ši pusiausvyra yra sutrikdoma, tada atsiranda šlapimo takų infekcijų tikimybė. Būtent šlapimo takų infekcijomis sergančių moterų pūslėje buvo pastebėtas ženkliai sumažėjęs laktobakterijų skaičius.
Lactobacillus crispatus yra laikoma viena iš naudingiausių laktobakterijų. Ji ne tik neleidžia patogeninėms bakterijoms peraugti, bet ir slopina E.koli biofilmų (bioplėvelių) formavimąsi, kas paverčia E.koli jautresne imuninei sistemai ir antimikrobiniam gydymui. Laboratoriniai tyrimai taip pat parodė, kad L.crispatus bei L.rhamanosus gali sumažinti ir tarplątelinių E.koli bakterijų skaičių.
Tačiau ne visos laktobakterijų rūšys yra siejamos su sveika pūslės mikrobiota, pvz.: L.gasseri yra siejama su šlapimo nelaikymu ir hiperaktyvios pūslės sindromu.
Svarbu paminėti, kad apskritai tiek sveikų, tiek šlapimo takų infekcijomis sergančių žmonių pūslės miktobiotos pasižymi labai panašiomis bakterijų rūšimis, skiriasi tik jų proporcijos. Jaunų sveikų moterų mikrobiotoje be laktobakterijų taip pat didelę dalį užima Gardnerella, Streptococcus ir Prevotella bakterijų tipai. Tuo tarpu vyresnių moterų pūslės mikrobiota dėl nukritusio estrogeno lygio pasižymi didesne E.koli proporcija. Taigi, nėra sutarta, ką reikėtų laikyti „sveika“ pūslės mikrobiota ir kuo ji skiriasi nuo „nesveikos“. Žinome tik tiek, kad kai kurių mikrobų dominavimas asocijuojamas su sveikata, o kitų su patologijomis. Tokios bakterijos kaip E.koli, Klebsiella pneumoniae, Streptococcus agalactiae, Enterococcus faecalis, Pseudomonas spp., Staphylococcus aureus ir Streptococcus anginosus pasižymi didesne proporcija šlapimo takų infekcijų simptomus turinčiuose atvejuose.
Šlapimo takų ligoms įtaką turi ir kelių skirtingų bakterijų rūšių tarpusavio sąveika. Pastebėta, kad E.koli pasižymi didesniu patogeniškumu, kai ji išskiriama kartu su E.faecalis bakterija. E.faecalis sugeba pakeisti savo aplinką taip, kad būtų skatinamas E.koli dauginimasis ir biofilmo išlaikymas.
Galiausiai, pūslės mikrobiotoje disbalansas gali atsirasti ir tuomet, kai „blogosios“ bakterijos per šlaplę yra įstumiamos tiesiogiai į pūslę ir dėl tam tikrų veiksnių pradeda sparčiai daugintis, Bakterijos gal būti įstumtos lytinių santykių metu, naudojant šlaplės kateterį, neteisingai šluostantis pasinaudojus tualetu ir pan.
Estrogeno lygis:
Estrogeno hormono lygis yra svarbus veiksnys, įtakojantis moters lytinių organų bei šlapimo takų sveikatą ir infekcijų riziką. Mažėjant estrogeno lygiui, dėl pokyčių makšties mikrofloroje, šlapimo takų gleivinėje, imuninėje funkcijoje ir raumenų tonuse padidėja šlapimo takų infekcijų rizika. Aptarkime šiuos aspektus išsamiau:
1) Makšties mikrofloros pokyčiai:
Estrogenas palaiko sveiką makšties mikroflorą, skatindamas gerųjų laktobakterijų (Lactobacillus) augimą. Mažėjant estrogenui, sumažėja ir šių bakterijų skaičius makštyje bei žarnyne ir, kaip jau minėjome, tai prisideda ne tik prie makšties infekcijų atsiradimo bet ir iššaukia šlapimo takų infekcijas.
Atlikus tyrimą su 463 menopauzę praėjusiomis moterimis, buvo pastebėta, kad E.koli kolonizacija buvo dažnesnė toms moterims, kurios nenaudojo pakaitinės hormonų terapijos ir atvirkščiai - laktobakterijos buvo aptinkamos pakaitinę hormonų terapiją naudojančioms moterims.
Įrodyta, kad gydant menopauzės iššaukto estrogeno trūkūmą estrogeno preparatais (kremais, žvakutėmis ar žiedu) sumažinamas pasikartojančių šlapimo takų infekcijų dažnis ir atkuriama daugumos moterų makšties laktobakterijų populiacija.
2) Šlapimo takų gleivinės būklė:
Estrogenas padeda išlaikyti šlapimo takų gleivinės sveikatą ir stiprumą. Jis skatina epitelio ląstelių atsinaujinimą ir gleivinės storėjimą. Esant estrogeno trūkūmui, makšties ir šlapimo pūslės audiniai netenka apsauginio barjero, kuris apsaugo juos nuo blogųjų bakterijų prisikabinimo ar įsiskverbimo gilyn. Audiniai taip pat tampa ploni ir pažeidžiami bei labiau palankūs infekcijoms.
3) Dubens raumenų tonusas:
Estrogenas taip pat turi įtakos pūslės ir dubens raumenų sveikatai. Kai senstant mažėja estrogeno lygis, mūsų šlapimo pūslės ir dubens dugno raumenys silpnėja, todėl šlapimas gali būti nepilnai pašalinamas arba gali atsirasti šlapimo nelaikymas. Likutinis šlapimas gali tapti bakterijų veisimosi vieta.
4) Imuninė funkcija:
Estrogenas gali turėti imuninę sistemą moduliuojantį poveikį. Jis padeda stiprinti imuninę atsaką, kuris gali padėti kovoti su bakterinėmis infekcijomis šlapimo takuose. Todėl esant žemam estrogeno lygiui, imuninė sistema gali būti mažiau efektyvi kovojant su infekcijomis.
Estrogeno lygis mažėja ne tik su amžiumi, bet taip pat gali sumažėti po gimdymo, per daug sportuojant, turint valgymo sutrikimų (anoreksiją, bulimiją), naudojant hormonines priemones, dėl kiaušidžių nepakankamumo, autoimuninių ligu, vėžio gydymo ir pan.
***
Apibendrinant, cistito atsiradimas yra daugiaveiksnis procesas, kuriame svarbų vaidmenį atlieka žarnyno, šlapimo ir makšties mikrobiotos pokyčiai, estrogeno lygis ir amžius. Šių faktorių tarpusavio sąveika gali padidinti arba sumažinti ŠTI riziką, todėl svarbu suprasti ir valdyti šiuos veiksnius, siekiant efektyvios cistito prevencijos ir gydymo.
Priešingu atveju šlapimo takų infekcijos gali vis kartotis ir galiausiai, tinkamai jų negydant, virsti lėtinėmis, kuomet bakterija prisikabina prie pūslės sienelės ir suformuoja biofilmų kolonijas. Tokios kolonijos yra 1000 kartų atsparesnės imuninės sistemos ir antibiotikų poveikiui, dėl ko jas yra daug sudėtingiau išgydyti. Apie lėtines šlapimo takų infekcijas daugiau skaitykite čia.
Naudingi šaltiniai:
Virginia Pérez-Carrasco, et al., "Urinary Microbiome: Yin and Yang of the Urinary Tract", Front. Cell. Infect. Microbiol., 18 May 2021 Vol.11. (https://www.frontiersin.org/journals/cellular-and-infection-microbiology/articles/10.3389/fcimb.2021.617002/full)
Robert Thänert, et al., "Gut microbiome correlates of recurrent urinary tract infection: a longitudinal, multi-center study", Eclinical Medicine Volume 71, 102490, May 2024. (https://www.thelancet.com/journals/eclinm/article/PIIS2589-5370(24)00069-5/fulltext)
Tomislav Meštrović, et al., "The Role of Gut, Vaginal, and Urinary Microbiome in Urinary Tract Infections: From Bench to Bedside", Diagnostics 2021, 11(1), 7; (https://www.mdpi.com/2075-4418/11/1/7)
Ann Stapleton, “The Vaginal Microbiota and Urinary Tract Infection”, Microbiol Spectr. 2016 Dec; 4(6). (https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5746606/)
Chang Hyun Song, et al., "Lactobacillus crispatus Limits Bladder Uropathogenic E. coli Infection by Triggering a Host Type I Interferon Response", Proceedings of the National Academy of Sciences of USA, 2022 Aug 16;119(33). (https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/35939684/)
Nabil Abdullah El Aila, et al., "Identification and genotyping of bacteria from paired vaginal and rectal samples from pregnant women indicates similarity between vaginal and rectal microflora", BMC Infect Dis 2009 Oct 14:9:167. (https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/19828036/)
Chang Hyun Song, et al., "Lactobacillus crispatus Limits Bladder Uropathogenic E. coli Infection by Triggering a Host Type I Interferon Response", Immunology and Inflammation, August 8, 2022 119 (33). (https://www.pnas.org/doi/full/10.1073/pnas.2117904119)
Liisa Lehtoranta, et al., "Healthy Vaginal Microbiota and Influence of Probiotics Across the Female Life Span", Front. Microbiol., 08 April 2022 Sec. Microbial Immunology Volume 13 - 2022. (https://www.frontiersin.org/journals/microbiologyarticles/10.3389/fmicb.2022.819958/full)
James M Baker, et al., "Estrogen-gut microbiome axis: Physiological and clinical implications", Maturitas 2017 Sep:103:45-5. (https:/pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/28778332/)
Comments